Mano sukurta vizija sugriuvo akimirksnu. Viskas suiro. Ir man skauda viduje, ten kur neturetu nieko buti. Ir truputi skauda rankas. Jos keistos, svetimos. Kaip ir pats kunas. As jo nebezinau ir nebesuprantu. Svetimos mintys. As bijau ju. Mane gazdina tai ka darau.
Nebuti negalima.
Bet ir butis man nepatinka. Persunki, keista.
Ar tikrai tai as? Ar tikrai as esu tokia?
No comments:
Post a Comment