Supuosi bjauriose supynese, nuo supimosi man darosi bloga. I virsu ir vel zemyn. I virsu ir vel zemyn. Nebegaliu daugiau kontroliuoti, paslepti. Ryte esu zvali, energinga, o i lova guliuosi neapkesdama saves ir kitu. Bjauriausia, kad ryte uzsibresti tikslai vakare tampa tik kvailomis idejomis, kurios buna nurasytos kaip ir visos kitos geros mintys. Manes nebedziugina tai kas priversdavo mane sypsotis. Geras oras ikvepe mane desimciai minuciu, bet net kai bandau susiimti viskas atrodo beviltiska. Zinau, kad man reikia susirasti darba. Zinau, kad reikia baigti mokslus ir, kad turiu atlikti viska gerai. Bet rankos nekyla prie nieko.
radau kažką įdomaus. don't stop bloggin' ;>>
ReplyDeletehttp://patylomis.blogspot.com/